Recenzija “Uragano kapitonas” Gražina Sviderskytė

Įvadas

Biografinių tyrimų Lietuvos istoriografijoje tikrai netrūksta. Tačiau patraukliai pateiktų pląčiajai visomenei ir patikimais šaltiniais paremtų biografijų galima suskaičiuoti ne per daugiausiai.

Akivaizdu, kad viena toliaiusiai pažengusių sričių per visą nepriklausomos tarpukario Lietuvos istoriją buvo  aviacija. Tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva savo pilotų ugdymas ir lėktuvų konstravimas buvo neįsivaizduojamas pasiekimas. Todėl visiškai nenuostabu, kad ši lietuvai be galo svarbi sritis į savo gretas traukte traukė neeileines asmenybes. Būtent viena tokių asmenybių ir buvo kpt. Romualdas Marcinkus.

Iki G.Sviderskytės monografijos apie Rumualdą Marcikų istorinių žinių būta pakankamai nedaug: keli straipsniai ir amžinkų atsiminimai. Didžiąją dalį istorinių šaltinių ir žinių išblaškė karas ir ištrynė laikas, tačiau, G. Sviderskytės tyrimas į iš pirmo žvilgsnio eilinę (Lietuvos tarpukario aviatorių tarpe tokių kaip Romas netrūko) Lietuvos karo aviacijos karininko asmenybę sugebėjo pažvelgti iš naujo ir visiškai kitu kampu.

Monografijoje nagrinėjamas visas Romualdo Marcikaus gyvenimas nuo vaikystės, kurią jis praleido Jurbarke iki 1944 metų didžiojo pabėgimo iš vokiečių karo belaisvių stovyklos StalagLuft III, Žaganės miestelyje dabartinėje Lenkijoje. Ši monografija išskirtinis darbas Lietuvos istorijos tyrimuose, kadangi tai vienas iš nedaugelio atvejų kai dokumentinių laidų ciklas, virto istorine monografija.

Šio darbo pagrindinis tikslas atskleisti kokias tyrimo metodikas taikė, kokiais šaltiniais pasinaudojo ir kuo sugebėjo išsiskirti G. Sviderskytė kol kas išsamiausiu R. Marcinkaus biografiniu tyrimu „Uragano Kapitonas“

Apie Autorę:

Grižina Sviderskytė gimė 1973 m. Kovo 22 d. Vilniuje. 1980-1991 m. mokėsi Vilniaus 40-ojoje vidurinėje mokykloje. 1991- 1996 m. Studijavo VU Kominikacijos fakultete. 1992- 2009 m. dirbo dižiausiose Lietuvos televizijos kanaluose LRT, TV3, LNK  (reportere, korespondente, laidų vedėja, redaktore) taip pat Britų kanalo CNN programos WORLD report reportere (į televiziją gryžo 2014 m.) 2001- 2002 m. dirbo VU žurnalistikos instituto dėstytoja. Nuo 2012 m. VU istorijos fakulteto Doktorantė.

Plačiąjai visuomenei Gražina Sviderskytė geriau žinoma kaip televizjos laidų vedėja. Tačiau šios žurnalistės veiklaišskirtina tuo, kad darbą televizijoje knygos „Uragano kapitonas“  autorė, bent jau paskutiniuosius 10 metų, stengėsi derinti su kitu savo pomėgiu: XX a. Lietuvos istorija ir jos tyrimais.

Pirmasis ir vienas geriausių Gražinos sviderskytės darbų tai 2003 m. LNK televizijoje pasirodęs dokumentinių laidų ciklas „Uragano kapitonas“ pasakojantis apie iki tol mažai tyrinėtą, bei su laiku užmirštą tarpukario Lietuvos karo aviacijos kapitono Romualdo Marcinkaus istoriją. Po šio ciklo gimė ir istorinė monografija tokiu pačiu pavadinimu „Uragano kapitonas“. Šis ekranizuoto istorinio tyrimo pasirodymas susilaukė didelio pripažinimo ne tik lietuvoje bet ir užsienyje, o G. Sviderskytėpripažinta ne tik kaip kokybiškų dokumentinių filmų autorė, bet kaip ir intriguojačiai bei profesionaliai istoriją sugebanti perteikti istorijos specialistė.

2004 m. pasirodžiusi kolektyvinė Arvydo Anušausko ir Gražinos Sviderskytės monografija „XX amžiaus slaptieji archyvai: Dvylika istorijos detektyvų“susilaukė ne ką mažesnio pripažinimo nei „Uragano Kapitonas“. Narpliojant vienus paslaptingiausių Lietuvos istorijos momentų dokumentinių laidų cikle ir monografijoje „XX amžiaus slaptieji archyvai: Dvylika istorijos detektyvų“ pasitelkiami ne tik iki tol buvę užverti archyvai ir jų dokumentai, tačiau ir vaizduotė, siekiant kuo geriau perteikti istorinio laikmečio atmoseferą ar galimą istorinio įvykio baigtį, kuri dėl šaltinių stokos lieka neišaiškinta.

Paskutinis ir bene ryškaisias G.Sviderskytės, grynai kaip istorikės darbas tai tarptautinis tyrimas skirtas 1933 Dariaus ir Girėno transatlantiniam skrydžiui, pavadinimu „Lituanica Documentica“. Šiuo tyrimu G.Sviderskytė siekia kiekvieną teiginį pagrįsti patikimais šaltiniais ir, senaties terminams sukakus, “Lituanicos” istoriją papasakoti nuosekliai, tiksliai, nešališkai, pagrįstai. Galutinius rezultatus apibendrinti mokslų daktarės disertacijoje ir monografijoje“. Nuo 2012 m. Gražina Sviderskytė yra Vilniaus Universiteto naujosios istorijos katedros doktorantė. Jos moksliniai interesai apima: „4-9 dešimtmečio kultūrinė raida, tautinės tapatybės, ideologijos, atminties virsmai“; bei „XX a. 4 dešimtmečio Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, diplomatiją, išeiviją, geopolitinę situaciją ir tarptautiniai santykius“

Sviderskytės istorinio tyrimo metodika yra išskirtinė tuo, kad visad yra siekiama laviruoti tarp „sausų“ istorinių faktų bei išvadų, ir lengvo bei įtraukiančio, gerą istorinį romaną primenančio pasakojimo. Ko gero tam labai didelę įtaką padarė ilgametė patirtis dirbant televizijoje bei žurnalistikos srityje.

.

„Namuose. Kapitonas“

Prieš pradedant nagrinėti pirmąją monografijos dalį pirmiausia derėtų paminėti, kad knyga yra suskirstyta į tris dalis, kurios istorinio tyrimo atžvilgiu turi šiokių tokių panašumų, tačiau išsiskiria panaudojamais šaltiniais, istoriografija ir tyrimo metodais.

Pirmoji monografijos dalis apžvelgia R. Marcinkaus gyvenimo laikotarpį nuo vaikystės ir paauglystės  praleistos Jurbarke iki netikėto Lietuvos futbolo žvaigždės ir gerai žinomo karo aviacijos karininko Marcinkaus pradingimo Kaune 1940 m.

Kadangi apie Marcinkų šeimos gyvenimą rašytinių istorijos šaltinių išlikę ne per daugiausiai, teksto autorė nagrinėdama Romo gyvenimą iki paauglystės, koncentruojasi į jo šeimos istoriją, bei aplinką jo gimtajame Jurbarke kur Romas Marcinkus subrendo.

Nagrinėjant jo šeimos istoriją pasitelkiamas Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir jo specialistai, kurie padeda sudaryti genealoginį medį, kuris turimomis žiniomis siekia XIX a. vid. Tai pat remiantis giminių pasakojimais iškeliama prielaida, kad Romo motinos, Honoratos Kroazė giminės atšakos Lietuvoje pradžia siekia XIX a. pradžią kai į Lietuvą užklysta Napoleono armijos karininkas ir vedęs lietuvaitę čia ir pasilieka. Taip sudaromas Romualdo tėvų portretas ir jo šeimos gyvenimas.

Pasitelkiant turimus istorinius šaltinius bandoma išsiaiškinti Romualdo Marcinkaus tikrąją gimimo datą, kadangi skirtinguose dokumentuose ji buvo vis kitokia. Galų gale autorė nagrinėdama šį klasuimą prieina prie išvados, kad tikroji R. Marcinkaus gimimo data laikytina Liepos 22 d. o skirtinga ji dėl to, kad R. Marcinkus siekdamas įstoti į Karališkasias oro pajėgas, ją 1940 m. pabaigoje suklastojo.

Bandydama suprasti kas nulėmė, tokį tam tikra prasme neramų R Marcinkaus būdą, ji atsižvelgia į begalę veiksnių. Siekiant susidaryti kuo tikslesnį asmenybės portreto vaizdinį autorė į pagalbą pasitelkia net psichologų, kurie pateikia savo išvadas nuomonę. Trumpai apžvelgiant R.Marcinkaus gyvenimą iki išvykimo į karo mokyklą Kaune, pasinaudojama amžininkų liudijimais apie to laikmečio atmosferą ir gyvenimą jurbarke. Remiamasi  kraštotyrininkų turimomis žiniomis ir Elenos Chamanskaitės knyga „Vienos mokytojos prisiminimai“ kurioje nupasakojami prasidedančio pirmojo pasaulinio karo epizodai ir gyvenimo šiame mieste iki aptariamojo laikotarpio pabaigos, specifika.

Vos įstojus į kariuomenę prasideda naujas R. Marcinkaus gyvenimo etapas apie kurį yra išlikę bene daugiausiai žinių. Akivaizdu, kad autorei čia labiausiai pasitarnauja idealiai išlikęs kariuomenės archyvas. Atkuriant šį R. Marcinkaus gyvenimo etapą, reimaimasi ne tik šaltiniais, bet ir amžininkų turėjusių bendrų reikalų su pačiu R. Marcinkumi prisiminimais.

R. Marcinkaus kaip futbolininko karjera, knygos autorė išnagrinėjusi beveik nepriekaištingai. Pasiremdama buvusių komandos draugų Lietuvos futbolo rinktinėje pasakojimais ir jau iki to laikotarpio žinota informacija, išsamiai nupasakojama visa R. Marcinkaus kaip profesionalaus Futbolininko karjera, bei trumpai apžvelgiama Lietuvos futbolo istorija. Toks pat principas taikomas ir nagrinėjant jo karjerą Lietuvos karo aviacijoje, kai ne ką mažesnio dėmesio sulaukia ne tik asmeninės biografijos detalės, bet ir bendra Lietuvos Karo aviacijos istorija.

Nors knygoje gausu patikrintų istorijos faktų ir pateiktų istorijos šaltinių, joje tuo pačiu nestinga ir geram romanui tinkančių su meilės reikalais susijusių asmeninių biografijos detalių. Daugiausiai dėmesio šiuo atžvilgiu verta Romo Marcinkaus ir Aleksandros Lingytės vestuvių ir nesėkmingos meilės istorija, kuri atkurta iš likusių gyvų Lingytės artimųjų prisiminimų.

Knygoje Romo Marcinkaus gyvenimo istorija dažnai sutapatinama su Lietuvos istorijos įvykiais, siekiant pabrėžti tam tikras sąsajas su jo ir Lietuvos likimu. Štai knygos pradžioje minima, kad metai prieš gimstant R. Marcinkui, jo gimtasis Jurbarkas po gaisro buvo virtęs pelenų krūva, Jam paslaptingai dingus 1940, po metų Jurbarkas vėl buvo lygiai taip pat suniokotas. Asmeninės ir valstybės istorijos paralelės knygoje pasikartoja ne vieną kartą. Bene ryškiausiai šis susiliejimas pastebimas laikotarpyje tarp 1937-1940 m. Kai nuo Romo Marcinkaus pradeda nusigręžti atrodytų jį visą gyvenimą lydėjusi sėkmė. Tuo pačiu metu pradeda nebesisekti ir paskutinius nepriklausomybės metus gyvuojančiai Lietuvos Respublikai.

Lietuva ir R. Marcinkus antrojo pasaulinio karo slenksčio.

Prasidėjus nagrinėti 1939 m. kartu parsideda ir viena kebliausių šio tyrimų dalių. 1939 m. Rugsėjo  7 d. Marcinkus apdovanojamas lietuvos karo aviacijos garbės ženklu „Plieno sparnais“, tačiau tų pačių metų rugsėjo 28 d. Marcinkus gauna pirmąją nuobaudą savo gyvenime ir paties brigados generolo Antano Gustačio nubaudžiamas 5 paroms namų arešto. Ir jau kitą dieną R. Marcinkus kreipiasi į Respublikos prezidentą prašydamas jį paleisti. Prabėgus vos keletui mėnesių R. Marcinkus dingsta kaip į vandenį. Būtent šis laikotarpis tampa vienu mįslingiausių visoje R. Marcinkaus gyvenimo istorijoje. Tačiau pasitelkdama iki tol nenegrinėtus šaltinius istorikė praskleidžia paslapties šydą.

„Kare. Uraganas“

Istorikė narpliodama Marcinkaus paslaptingo pradingimo iš Lietuvos priežąstis iškelia kelias galimas versijas kurios paremtos išlikusiais šaltiniais, buvusių Lietuvos karo aviacijos karininkų pasakojimais:

  • Pasak jo paties memorialinis raštas britų oro pajėgoms 1940 metais: Slapta misija į Prancūziją siekiant suburti lietuvių eskadrilę.
  • Pasak kitų karo lakūnų jis buvo išsiūstas komandiruotės susipažinti su karo aviacijos technika. Šią versiją iš dalies patvirtina ir Lietuvos Karo Aviacijos užsakymai MS406 prancūziškų naikintuvų, kurių lietuva taip ir nesulaukė. Tačiau nėra išlikę jokie įrašai apie Marcinkaus galimą siuntimą tarnybos reikalais į Parnzūziją. Tuo pačiu autorė remdamasi LKA dokumentais pabrėžia, kad tokiam reikalui Marcinkus buvo nelabai tinkamas, „nes neišmanė technikos reikalų“. Be to šią versiją ji galutinai paneigia pareikšdama, kad tokia komandiruotė būtų buvusi nelogiška, kadangi jis jau buvo paleistas į atsargą.
  • Savarankiškos misijos versija. Pasak Sviderskytės ji kur kas įtikinamesne nei pastarosios dvi.

 

Galų gale apsvarsčiusi visus galimus variantus, kaip tinkamiasią versiją G. Sviderskytė pateikia Marcinkaus „savanoriškos misijos“ versiją.

Buvusio karo aviacijos lakūno Juozo Aido teigimu, paskutinėmis karo aviacijos ir Lietuvos nepriklausomybės gyvavimo dienomis jam teko girdėti apie Marcinkaus misiją prancūzijoje: „Esą užėjęs į barą kur būriuodavosi lt. Juozas Valevičius pasiūlė būti įtrauktam į prancūziją verbuojamų lakūnų eskadrilę. Buvo sakoma, kad  būrį į prancūziją organizuoja Marcinkus. Tačiau ši misija taip ir liko neįgyvendinta. Pasak jo Vokiečiai suodė šį reikalą ir rusai kažką tardė“

Ji taip pat ištyrusi turimus šaltinius ir galimas marcinkaus išėjimo į atsargą versijas pateikia išvadą, kad Marcinkus bėgo nuo jį slėgusių skolų, kurios susidarė dėl Lošimų ir meilužės „Laimužės“. Čia ji pasiremia jo atestacijos lape paminėta mįslinga užuomina, kad jis turi skolų. Tai paliudija ir tai, kad 1937 m. jo motina Honorata Kroazė užstatė visą namą, pasak autorės, Marcinkaus skoloms padengti. O  po to pardavė visą Marcinkų šeimos sodybą.

Yra žinių, kad Marcinkus bandė kovoti žiemos kare, tačiau patikimų duomenų apie šį Marcinkaus žygį G, Sviderskytei rasti nepasiseka. Viskas ką pavyksta išsiaiškinti, kad 1939 m. Marcinkus keliavo Suomijos kryptimi.

Nagrinėjant šį laikotarpį, tuo pačiu trumpai apžvelgiama Suomijos karo ir su jais susijusių Lietuvių kariavusių už suomius istorija. Daugiausiai, ką pavyksta atrasti G, Sviderskytei tiriant šią versiją, tai išlikęs suomijos konsulo raštas, dėl Lietuvos karo aviacijos kapitono Vytauto Varanavičiaus prašymo, stojimui į Suomijos pajėgas. Panašiu metu Vasario mėnesį dingo ir R. Marcinkus. Tačiau šią versiją atmeta istorikė Audronė Janužytė „Žiemos karas ir Lietuva: dokumentų rinkinys“ autorė. Pasak jos jokių dokumentų apie Marcinkų nėra nei Lietuvos, Latvijos ar Estijos konsulatų  korespondencijoje, nei savanorių sąrašuose. Bet išlieka galimybė, kad Marcinkus galėjo išvykti į suomiją nelegaliai. Čia jai paantrina Vytautas Paseckas, kuris teigia, kad Marcinkus dar būdamas Lietuvoje buvo įspėtas, kad ragino Lietuvių kariškius kovoti žiemos kare. Negana to jis teigia, kad buvęs konsulas, Vincas Balickas pasakojo, jog Marcinkus planavo stoti į Suomių karo aviaciją, tačiau, kai traukiniu pasiekė Helsinkį, Žiemos karas pasibaigė. Galimas variantas, kad Marcinkus iš Suomijos, jei ten vyko, ištrūko Britų laivu, tačiau tai tik teorijos. G. Sviderskytė aiškina tuo, kad jo nurodytas maršrutas (kurį jis nurodė jau būdamas Karalisškose oro pajėgose -1941 m.) : Ryga- stockholmas- malmė- amsterdamas- briuselis- Paryžius, galėjo būti tyčia klaidingas, kadangi Sovietai tuo metu jau buvo Britų sąjungininkai ir Marcinkus nenorėjo užsitraukti kaip bandžiusio kovoti prieš “sąjunginkus” etiketės.

Toliau R. Marcinkaus istoriją, kuri nuo 1940 m. Kovo mėnesio nusikelia į paryžių, G. Sviderskytė pasakoja perteikdama ištraukas iš IV-ių jo dienoraščių, kurių išliko tik II, III, ir IV- as. Ji visas jo ištraukas trumpai ir aiškiai pakomentuoja perteikdama to laikmečio įvykius europoje ir Paryžiuje, kur laikinai apsistoja Marcinkus, siekdamas tapti Pancūzijos karo aviacijos pilotu.

Sekdama marcinkaus pėdsakais iš turimų žinių ir šaltinių, G.Sviderskytė sudaro ganėtinai išsamų Romualdo Marcinkaus kelionės maršrutą su žemėlapiu, kuriame vizualiai perteikiama jo kelionė traukiantis iš okupuotos prancūzijos, kelionė su prancūzų karinių oro pajėgų užsieniečiais į Afriką plaukiant per Viduržemio jūrą.

Pasiekus į Afriką autorė vėl remiasi Marcinkaus dienoraščiais, pagal kurios sudaro išsamius kelionės aprašymus kuriuose aptariami visi Marcinkaus bandymai pakliūti į D. Britaniją, jo nuotykiai Afrikoje, planai pagrobti lėktuvą ir su grupele pilotų skristi iki jos. Visą šį kelionės etapą įformina žemėlapis su tiksliomis datomis, kur ir kada marcinkus buvo:

  • Oranas- 1940-06-27
  • Alžyras- 1940-06-29
  • Blida- 07-09
  • Udžda 09-03
  • Rabatas 09-04
  • Kasablanka 09-10
  • Rabatas 09-18

Galų gale dienoraščio raštai nutrūksta 09- 24 d. Tačiau. Atkuriant paskutiniuosius R.Marcinkaus buvimo Afrikoje peizodus panaudojami jo memorialiniai užrašai iš RAF archyvo, kuriuose jis pats pateikia savo versiją kaip pateko į Londoną: „atvykusį į Gibraltarą, mane priėmė leitenantas majoras Ficdžeraldas, kuris preliminariai užverbavo mane į Karališkąsias oro pajėgas. Gibraltatare  buvau laikinai apgyvendintas „Grand hotel “ viešbutyje, visos mano sąskaitos buvo apmokėtos, savaitei gavau du svarus kišenpinigių. Iš viso jų gavau šešis svarus. Gibraltare man buvo įsakyta sėsti į laivą „Reine del pacifico“, plaukiantį į Angliją, ir aš nuvykau į Liverpulį 1940 m. spalio 19 d. drauge su grupe prancūzų aviacijos karininkų grupe“.

Iš tiesų ši R. Marcinkaus gyvenimo dalis pateikiama labai nuodugniai ištyrinėta. Istorikei labiausiai  pasitarnavo išlikę jo užrašai.

Čia Sviderskytė Vėl pamini likimo sutapimą 1940 Gruodžio 24 d. R marcinkus jau dėvi RAF uniformą, į kurią įsisega ir Plieno sparnų ženkliuką (Knygoje panaudota išlikusi nuotrauka kurioje šis apdovanojimas puikiai matomas), tačiau tuo pat metu Lietuvoje, jo buvę bendražygiai netenka antpečių. Kaip tik prieš pat naujuosius darbą baigia Lietuvos karo aviacijos likvidacinė komisija. Lietuvos karo aviacijos nelieka.

Tirdama tarnybos Karališkosiose oro pajėgose laikotarpį G. Sviderskytė remiasi analizuodama tęsiamus R. Marcinkaus užrašus ir RAF dokumentus. Tou pačiu ganėtinai dažnai remiamasi 1-ojoje RAF eskadrilėje tarnavusių karo veteranų prisiminimais. Nevengiama pasvarstyti kas galėjo paskatinti tokį lietuvio poelgį, kai palikus gyvenimą Lietuvoje Marcinkus pasitraukia į D. Britaniją tam kad galėtų tapti pilotu ir kovoti su naciais. Pasitelkiant 1-osios eskadrilės veteranų pasakojimus perpasakojama jų gyvenimo eskadrilėje kasdienybė, bandant sudaryti kuo tikslesnį įspūdį kaip tuo metu gyveno R. Marcinkus.

Išsamiai aprašomos tuo metu svrabiausios RAF 1-osios eskadrilės vykdytos operacijos, kurių dalyvis buvo ir R. Marcinkus. Iš turimų duomenų aiškiai matyti, kad Marcinkus skraidė naktinius skrydžius. Pateikiami jo susirašinėjimai su Lietuviu Petru Varkala (žemės ūkio atašė Londone Lietuvos pasiuntinybėje) kurie adresuoti Lietuvos pasiuntiniui D. Britanijai ir Olandijai, Petrui Balučiui.

„Paskutinė misija. Didysis Pabėgimas“ ir „Sugryžimas namo. Po šešsdešimties metų“

Šiame skyriuje trumpai apžvelgiama, koks likimas 1941- aisiai ištiko Lietuvą ir Lietuvos karo aviaciją ir Romo marcinkaus bendražygius likusius lietuvoje.  Remiamasi Leitenanto Antano Navaičio pasakojimas, bei jo prisiminimais straipsnyje „Karo aviacijos paskutinieji metai ir vadinamoji „tauinė“ eskadrilė“ Plieno Sparnai nr 2. Tap pat pakalbinamas „Hurricane“ reprezentacinės eskadrilės eskadrilės  pilotas Alanas pinneris, siekiant suprasti Britų lėktuvo, kurį pilotavo Marcinkus valdymo specifiką.

Operacija Cerberis ir Romualdo marcinkaus numušimas išnagrinėtas nepriekaištingai ir iki menkiausių smulkmenų. G. Sviderskytei pasitarnavo išlikę RAF Britų nesėkmingai vykdytos operacijos įrašai 1-osios eskadrilės operacijų knygoje. Pateiktas išsamus žemėlapis su operacijos įgyvendinimu iš Vokiečių pusės ir pateikiama Britų operacijos eiga tuo pačiu metu. Išaiškinama apytikslė R. Marcinkaus numušimo vieta. Pateikiami raštai, kad R. Marcinkus dingo Vasario 12, bei kelios galimos versijos jo nusileidimo su pamuštu lėktuvu. G. Sviderskytė, iškapsto net numušto R. Marcinkaus lėktuvo nuotraukas, kurias identifikuoja pagal lėktuvo serijos numerį.

Patekusio į karo belaisvių stovyklą Marcinkaus istorija tęsiama remiantis jo susirašinėjimais iš Stalag Luft III, karo belaisvių stovyklos. Apibendrinant gyvenimo sąlygas ir galimą jo veiklą pasiremiama Paul Brickhill Knyga „The great escape“, tap pat remiamasi vieno iš pabėgimo dalyvių Jimmy James, bei lageryje kalėjusių britų pilotų Thomas Moore‘o ir Robert‘o Morell‘o prisiminimais. Iš išlikusių žinių apie Lietuvio veiklą pabėgimo organizacijoje „X“, kaip nesiremiant jokiais rašytiniais šaltiniais, leidžiama supratsi, koks buvo svarbus R. Marcinkus organizuojant pabėgimą. Remiantis C.B hockout‘o StalagLuft III istorijos rankraščiu, pateikiamas išsamus organizacijos „X“ veikimo aparatas, trumpai aprašant kokie padaliniai veikė šioje organizacijoje. Tuo pačiu užsimenama ir apie R. Marcinkaus vaidmenį pateikiant ištrauką iš rankraščio.

Pateikiamos kokybiškas kompiuteriu atkurto tunelio vizualizacijos, bei pagal pabėgimo dalyvių prisiminimus sukurti piešiniai.

Paskutinėje dalyje aptariams Marcinkaus gyvenimas ir iškeliamas jo atminties įprasminimas, aptarimas jo likusios Lietuvoje žmonos, motinos ir kitų šeimos narių bei bendražygių aviatorių tolesnis gyvenimas okupuotoje Lietuvoje ir jų likimai.

Taip pat trumpai apžvelgiamos visos publikacijos ir informacija pasirodžiusi per laikotarpį nuo 1951- ųjų iki pat G.Sviderskytės monografijos išleidimo 2004 metais. Paskutiniame skyriuje pateikiamas archyvų kurių informacija buvo pasinaudota ir istoriografijos sąrašas.

Parengė: Martynas Pašiūnas.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s